Jei elektronikos ir buitinės technikos atliekos yra tinkamai tvarkomos, elektronikos gaminiai parduotuvėse bus pigesni. Tokią situaciją nulemia Lietuvoje taikomas gamintojo atsakomybės principas bei keletą metų iš eilės nuosekliai kuriamas elektronikos ir buitinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo tinklas.
Elektronikos gamintojai ir importuotojai, į Lietuvos rinką pateikę elektronikos gaminių, privalo surinkti ir perdirbti beveik pusę to kiekio, kiek pateikė. Gamintojai ir importuotojai savo pareigas paprastai atlieka organizuotai, savo įsipareigojimus deleguodami gamintojų ir importuotojų organizacijoms. Jei organizacijos savo įsipareigojimų nevykdo, gamintojams bei importuotojams tenka atsakomybė – valstybė skiria baudas ir reikalauja nustatyto atliekų kiekio sutvarkymo – kitaip tariant, tokiu atveju gamintojams ar importuotojams tenka du kartus sumokėti už atliekų tvarkymą. Šios išlaidos darniausiai įskaičiuojamos nustatant elektronikos gaminių savikainą.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, viena iš Lietuvoje veikiančių organizacijų 2012 m. neįvykdė užduočių ir nesutvarkė 1677 tonų, 2013 m. – 4838 tonų, 2014 m. – 2939 tonų elektronikos atliekų. Iš viso per trejus metus nesutvarkė beveik 11 tūkst. tonų, valstybei padaryta žala siekia 3,6 mln. eurų. Tikėtina, kad tokio dydžio baudos užguls organizacijos narių pečius, o galų gale – pabrangins elektronikos gaminius eiliniams gyventojams.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) per praėjusius metus įvykdė elektronikos atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis – pagal savo organizacijos narių įsipareigojimus perdirbo daugiau kaip 3400 tonų elektros ir elektronikos prietaisų atliekų.
„Nuolat didėjant atliekų surinkimo užduotims ir griežtėjant kontrolei, daug dėmesio skyrėme atliekų surinkimo tinklo formavimui, naujų atliekų surinkimo vietų įkūrimui, patikimų atliekų tvarkytojų atrankai. Tokia mūsų politika davė gerų rezultatų, sklandžiai dirbame, o mūsų organizacijos narių prekės nepabrangs dėl valstybei padarytos žalos“, – sako EGIO vadovas Alfredas Skinulis. EGIO atliekų tvarkymo sistemoje 2015 metais dalyvavo daugiau kaip 700 narių.
A.Skinulis sako, kad vis didėjančias atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis pavyko įgyvendinti nuosekliai plečiant atliekų surinkimo tinklą. Šiuo metu EGIO yra įrengusi ir naudoja dvigubai daugiau atliekų surinkimo vietų, nei numato teisės aktai, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerija. EGIO įvairiuose Lietuvos regionuose turi 120 specialių atliekų surinkimo vietų, 84 stambių atliekų surinkimo aikšteles, taip pat elektroniką surenka iš 1000 elektronikos platinimo vietų. Atliekos taip pat renkamos ne tik fiksuotose surinkimo vietose, o apvažiuojant gyventojus specialiu transportu. Atliekų surinkimas vyksta ir per projektą „Mes rūšiuojam“.
Apie trečdalį Lietuvos elektronikos gamintojų ir importuotojų vienijanti EGIO ne tik organizuoja įvairius projektus elektronikos atliekų surinkimui, bet ir informuoja visuomenę apie elektronikos atliekų daromą žalą gamtai bei pakartotinio atliekų panaudojimo naudą. Jau keletą metų vyksta projektas „Mes rūšiuojam“, kuriame dalyvauja švietimo įstaigos, įmonės, automobilių servisai, aktyvios bendruomenės. Vaizdo informacijos apie atliekų surinkimą ir perdirbimą galima rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=Rp070wYo7Wc
Šiemet prasidėjo naujas visuomenės švietimo projektas „Mes rūšiuojam“ Akademija, kuri ketina Lietuvos gyventojams populiariai ir patraukliai pristatyti atliekų rūšiavimo naudą, perdirbimo ir pakartotinio žaliavų panaudojimo galimybes.
Kaip žinoma, elektronikos ir buitinės technikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes patekę į sąvartynus tos atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai. Perdirbant tokias atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neužteršia aplinkos, bet ir leidžia sumažinti įvairių naujų gaminių savikainą.
